Kiek teko domėtis, krikšto drabužiams nekeliami ypač griežti reikalavimai, bet nereikia pamiršti, kad laikantis tradicijų, mažylius reikėtų aprengti baltos spalvos drabužiais. Pagal katalikų tradicijas, balta spalva simbolizuoja vaiko nekaltumą, tyrumą. Dar kas mane nustebino, kad mergaitėms papuošimai turėtų būti su mėlyna, o berniukams su rožine spalva, nes tokios buvo Marijos ir Jėzaus apsiaustų spalvos, tačiau šioje vietoje aš pasirinkau savo variantą – žalią spalvą. Kadangi mes planavome krikštynas vasarą, tai ji man asociavosi su gamta ir kažkaip natūraliai tiko, o ir patiko. Taigi, nėriau, nėriau ir nunėriau suknelę, tada užsimaniau skrybelaitės, o tada kažkaip pagalvojau, kad dėl viso pikto reikia ir megztuko, ir pasirodo neklydau. Dėl sustreikavusios mūsų senelio sveikatos, krikštynas teko atidėti rudeniui, o gero oro jau nebepavyko užsisakyti, tad prireikė ne tik megztuko, bet ir paltuko. Tačiau svarbiausia, ką atsinešam širdyse, o bent jau mano širdelėje buvo gera vien jau žinant kiek meilės įdėjau į tą apdarėlį, paslėpta po šiltu paltuku :) O gal dar kadanors turėsime ir sesę, kuriai ši suknelė tiks, o gal mano mažoji princesė ją uždės savo dukrytei. Tad apdarėliai dabar supakuoti ir saugiai padėti ne vieneriems metams į spintą.
Beje, besidomėdama krikštynų tradicijomis, sužinojau dar vieną įdomų dalyką, kad, anot prietarų, jei įmanoma vienos šeimos vaikučius reikia krikštyti tais pačiais drabužėliais, kad jie gerai sutartų ir dar labiau vieni kitus mylėtų.
Pasidalinau savo pamastymais, dalinuosi ir vaizdais …
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą