Nereikalingi ir nauji baibokai. Paskutinius porą mėnesių Vilniuje lankėme nuostabią mokyklėlę, kurios čia mums labai trūksta, ir ten vaikai žaizdavo įvairius žaidimus su eilėraštukais apie blynų kepimą ir pan. Pagalbinė priemonė jiems dažnai būdavo drobiniai maišeliai viduje pripilti įvairių kruopų. Ten su vaikų kompanija ji mielai žaizdavo ir namo grįžusi bandydavo visą tai kartoti. Pagaliau prisiruošiau pasiūti jai tuos maišelius, kad galėtumėme ir toliau žaisti bent namie, nes mokyklėlė liko toli toli. Internete radau dar daugybę įdomių idėjų, tad mūsų maišeliai gavosi spalvoti, skirtingų formų, su skirtingų nuotaikų veidukais ir skirtingu pilvelių turiniu (vienas “prisivalgė” pupelių, kitas grikių, o trečias ryžių)- tik lavinkis :) Siuvau rankomis iš fliso (sintetinio veltinio), siuvinėjau, ieškojau iš ko padaryti akis, kad ir jas galima būtų čiupinėti ir tampyti, žodžiu dariau, kaip visada, viską iš širdies, bet … jie buvo įdomūs tik kokį pusvalandį, o dabar užėmė vietą tik karts nuo karto prisimenamų žaislų dėžėje.
Eilinį kartą pažadėjau sau, kad daugiau jokių baibokų nebedarysiu, bet vis užeina noras pasiterlioti ir kuo nors pradžiuginti vaiką, tad manau, kad dar ne kartą teks nusivilti mano gamintų žaislų nereikalingumu, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad vistiek juos darysiu. Matyt man tikrai kažkas negerai su galva :D :D
aciu aciu :)
AtsakytiPanaikinti