O viskas buvo taip. Nusimezgiau sau gražutį žieminį rankinuką su pynėmis, įmečiau jį į skalbimo mašiną, kad truputėlį susiveltų ir įgautų formą, ir išėjau į kirpyklą... grįžusi skalbimo mašinos būgne radau mažyti daiktą :) Buvau suplanavusi jam gražų spalvotą pamušalą pasiūti, o užsegimui padekupažuoti didelę medinę sagą. Bet, kaip paskutiniu metu man labai dažnai pasitaiko, gavosi viskas ne pagal planą. Teko truputėlį patrumpinti rankeną ir užsegimui įkalti džinsų atsarginę kniedę. Taigi, žieminių rankinuku dabar džiaugiasi mažoji princesė, o ne jos mama.
Taigi, vakaras buvo tikrai nevykęs: mane nukirpo gerokai per trumpai, rankinukas nepavyko ir dar buvo keletas smulkių nesklandumų. Bet reikia bandyti įžvelgti ir šviesiąją viso to pusę: 1. Radau naują vilnos vėlimo būdą (kam vargti veliant viską rankomis, jei galima nusimegzt tai ką nori, tik gerokai didesnį ir mest į skalbimo mašiną, rezultatas toks, kad mezginio požymių visai nelieka) ir 2. Pradžiuginau vaiką.
Smagu, kad mano pamaiva auga tikra moteris, rankinuk7 jai niekada ne per daug :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą