Beeeee

Mūsų gyvenimėlis radikaliai pasikeitė, jau savaitė kaip mažoji princesė miega savo kambaryje didelėje lovoje. Mano nuostabai jai tai nesukėlė jokio diskomforto, mums aišku irgi :) Kartais, aišku, pasitaiko visko, atbega naktį pas mus ir patyliukais krausto stalčius tamsoje ar kaip kitaip nustebina. Tačiau ne apie tai susiruošiau papasakot.
Naujai lovai reikalinga linksma nauja patalynė,kad sapnai būtų mielesni. Taigi teko traukt siuvimo mašiną iš spintos. Dabar mažoji prieš užmigdama krapštinėja avinėlius ir juos šnekina "be beee" (jei kam neaišku, taip šneka avytės:) ).
Štai mūsų naujoji beee miego karalystė (žalia praktiška paklodė su guma, rožinė pagalvėlė, pilkšva antklodėlė ir visur tie patys beeeeee).





SALDŽIŲ SAPNŲ (Beeeeee)

Baibokai kruopų pilvukais

Neriuosi iš kailio nuo mažosios gimimo, neskaitant, kad turi kalnus pirktinių žaislų, tai dar ir pati meistrauju jai vis ką naujo, tačiau jos nedomina mano "šedevrai". Labai savimeiles neužgauna, nes ji nemėgsta ne tik mano gamintų žaislų, bet ir jokių konstruktorių ar kitokių lavinamų jų ir vaizduote skatinančių žaislų. Pasiklausau kaip kitų vaikai žaidžia ir tik dar karteli įsitikinu, kad visi mes skirtingi, ir tai, matyt, nevisada auklėjimo pasekmė :) maniskei patys geriausi žaislai yra tie, kurie pamėgžioja suaugusių gyvenima, tai: viena lėlė, kuri amzinai turi būti nuoga, žaisliniai puodeliai, šsaukšteliai, mobilus telefonas, kompiuteris ir t.t., visa kita nereikalinga.
Nereikalingi ir nauji baibokai. Paskutinius porą mėnesių Vilniuje lankėme nuostabią mokyklėlę, kurios čia mums labai trūksta, ir ten vaikai žaizdavo įvairius žaidimus su eilėraštukais apie blynų kepimą ir pan. Pagalbinė priemonė jiems dažnai būdavo drobiniai maišeliai viduje pripilti įvairių kruopų. Ten su vaikų kompanija ji mielai žaizdavo ir namo grįžusi bandydavo visą tai kartoti. Pagaliau prisiruošiau pasiūti jai tuos maišelius, kad galėtumėme ir toliau žaisti bent namie, nes mokyklėlė liko toli toli. Internete radau dar daugybę įdomių idėjų, tad mūsų maišeliai gavosi spalvoti, skirtingų formų, su skirtingų nuotaikų veidukais ir skirtingu pilvelių turiniu (vienas “prisivalgė” pupelių, kitas grikių, o trečias ryžių)- tik lavinkis :) Siuvau rankomis iš fliso (sintetinio veltinio), siuvinėjau, ieškojau iš ko padaryti akis, kad ir jas galima būtų čiupinėti ir tampyti, žodžiu dariau, kaip visada, viską iš širdies, bet … jie buvo įdomūs tik kokį pusvalandį, o dabar užėmė vietą tik karts nuo karto prisimenamų žaislų dėžėje.




Eilinį kartą pažadėjau sau, kad daugiau jokių baibokų nebedarysiu, bet vis užeina noras pasiterlioti ir kuo nors pradžiuginti vaiką, tad manau, kad dar ne kartą teks nusivilti mano gamintų žaislų nereikalingumu, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad vistiek juos darysiu. Matyt man tikrai kažkas negerai su galva :D :D

Skanaus

Sakoma, kad maisto skonį lemia ne vien receptas, prieskoniai ir virejas, tačiau ir kaip tas maistas patiektas, kokioje aplinkoje ir su kokia kompanija valgomas. Taigi ir aš nusprendžiau, kad noriu skanesniu pusryčių, pietų ir vakarienių. Pirmiausiai, tai buvo senas įprotis, pasitiesti staltiesėlę po lėkšte valgant, ir praktiška, ir smagiau. Tačiau čia, Tbilisyje, neradau gražių staltiesėlių, tada nusprendžiau jas paprasčiausiai pasisiūti, bet kol prisiruošiau, labai užsinorėjau kažko su tautiniais motyvais, kas primintų Lietuvą, o kas gali būti labiau lietuviška, jei ne lininės servetėlės su apnertais krašteliais.

Tačiau liną pasirinkau spalvotą, nors turiu ir tradicinio, bet spalvos - smagu, o kai smagu ir maistas skanesnis.



Sugalvojau visas keturias servetėles apnerti šiek tiek skirtingai, susiradau vieną motyvą ir iš jo padariau keturis skirtingus.

SKANAUS :)

.