Mes jau skaičiuojame dienas iki kalėdų

Pernai kalėdų laukėme štai su tokiu advento kalendoriumi - eglute Šiais metais maišelius palikome tuos pačius, bet iš širdies pasidarbavome prie naujos eglutės, kuri gavosi ne tokia ir maža (1,30m. x 1,20m.), ir papuošė gan nemažą, ir vienintelę tokią nykiai tuščią namų sieną. Kalėdų senelis žinoma pasirūpino, kad maišeliai neliktų tušti. Tad už gerus darbus ir gražų elgesį kasdieną nuo eglutės dingsta po vieną stebūklingą maišiuką. Dabar beliko sulaukti kada gi nukabinsime paskutinį ir šitą eglę pakeis gyva, mišku kvepianti gražuolė. O čia mūsų triūsas ir jo resultabas

Mamos šiluma

Mamos šiluma nepakeičiama, bet ja gi neužsiklosi. Bet mažam, gležnam kūdikėliui tai visai nerūpi. Mamos norisi visada. Todėl abiems savo pupoms mezgiau apklotėlius. Belaukdama jų sudėdavau į tuos mezginius visą meilę, kad jie atstotų mamos rankas kol jos miega. Laukiant dičkės kažkodėl norėjosi spalvų. Jos apklotėlį rodžiau čia O štai šykart norėjosi kažko ramaus, labai švelnaus ir truputėli mergaitiško. Bemezgant pati pradėjau abejoti rezultatu, tačiau finale likau labai patenkinta. Nes mezginys gavosi beprotiškai, fantastiškai minkštas ir švelnus. Prancūziški nėriniai jo savikainą padvigubino, bet nesigailiu, nes būtent jie labai subtiliai suteikė to mano taip trokšto mergaitiškumo.

Dabar net ir miegant, mama visada šalia.

Namai namučiai

Kaip toje dainelėje "Namai namučiai nors ir po smilga". Mūsų atveju - dėžėje :)

Taigi, pradžioje šitame namelyje gyveno ponas šaldiklis. Tada stiprusis tėtis jį iš ten iškraustė, o statybininkė mama padarė jį tinkamą gyventi mažiems žmogeliukams. Buvo pasitelktos pagalbinės statybinės, apdailinės, kanceliarinės medžiagos ir laki fantazija.

Ir vualia, rezultatas

Interjere palikome vietos mažosios fantazijai. Lai įsikūrinėja pati gyventoja.

Namas net kaminą turi.

Telpa ir vaikai, ir ežiai, tik ilgos kojos kartais už durų lieka.

Švenčiame rudenėlį

Šykart šiek tiek kitoks rankdarbis. Pirmą kartą mūsų šeimynai teko ruoštis kažkokiai tai šventei darželyje ir galiu pasakyti, kad tas pasiruošimas tikrai buvo smagus. Ir ne vien mažąjai :) Jūsų teismui mūsų daržovinis baibokas:

Baibokas ir išdidus mano baibokiukas

Mezgiau, ardžiau, mezgiau, ...

Dar vienas pamirštas darbelis. Šitie siūlai buvo kažkokie nesėkmingi. Beveik tris metus iš jų mezgiau, ardžiau, vėl mezgiau, ir vėl ardžiau. Kol praeitą rudenį išėjo ši liemenė, kuri kurį laiką puikiai slėpė augantį pilvuką, dabar vėl puikiai slepia dar neidealias formas :)

Bandau grįžti

Buvau gan ilgai dingusi. Vienu metu neradau laiko, vėliau nebuvo jokio įkvėpimo, po to vėl laiko ... Tai pradėsiu nuo to, kas dar buvo daryta saulėtame Tbilisyje. Tiesa, times kas nežino, prisiduodu - mes jau vėl Lietuvoje. Taigi, reikia gi vistiek parodyti, nors jau ir išaugt spėjome. Jusu teismui spalvotoji liemenė iš siūlų likučių.

Amigurumi 2

Kriuksintis antrasis bandymas.