Siena

Siena

2011 m. vasario 25 d., penktadienis

Nevykęs vakaras

Mezgiau rankinuką sau ir gerokai didesnį, o gavosi .... :)



O viskas buvo taip. Nusimezgiau sau gražutį žieminį rankinuką su pynėmis, įmečiau jį į skalbimo mašiną, kad truputėlį susiveltų ir įgautų formą, ir išėjau į kirpyklą... grįžusi skalbimo mašinos būgne radau mažyti daiktą :) Buvau suplanavusi jam gražų spalvotą pamušalą pasiūti, o užsegimui padekupažuoti didelę medinę sagą. Bet, kaip paskutiniu metu man labai dažnai pasitaiko, gavosi viskas ne pagal planą. Teko truputėlį patrumpinti rankeną ir užsegimui įkalti džinsų atsarginę kniedę. Taigi, žieminių rankinuku dabar džiaugiasi mažoji princesė, o ne jos mama.





Taigi, vakaras buvo tikrai nevykęs: mane nukirpo gerokai per trumpai, rankinukas nepavyko ir dar buvo keletas smulkių nesklandumų. Bet reikia bandyti įžvelgti ir šviesiąją viso to pusę: 1. Radau naują vilnos vėlimo būdą (kam vargti veliant viską rankomis, jei galima nusimegzt tai ką nori, tik gerokai didesnį ir mest į skalbimo mašiną, rezultatas toks, kad mezginio požymių visai nelieka) ir 2. Pradžiuginau vaiką.
Smagu, kad mano pamaiva auga tikra moteris, rankinuk7 jai niekada ne per daug :)

2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Mažoji stiliaga 3

Visai buvau pamiršusi šį sarafanėlį, pasiuvau jį dar Lietuvoje, bet tik dabar prisiminiau, kad taip jo ir neparodžiau. Taigi, jūsų teismui paskutinis mano rankų darbas iki paliekant sušalusį Vilnių. Teisingiau paskutinis darbas buvo Žirnio kostiumas vienam berniukui rudenėlio šventei, tačiau, kad ir kaip man gaila, bet pradanginau šito šedevro nuotraukas, tad ... Bet bent šitas darbas dar liko, tad rodausi.



Įkvėpimas kilo pamačius medžiagytę, ji man taip patiko, kad pirma pirkau ją, o tik tada galvojau ką iš jos darysiu. Tada pasiknaisiojusi likučių sandėlyje, radau idealiai prie jos tinkančių siūlų, kažkada turėjau nusimezgusi iš tokių megztuką (labai labai labai seniai). Iš šių siūlų išėjo megztos kišenės ir apykaklės apvadukas. Norėjau taip pat apdyksniuoti dar ir rankų iškirpimus, bet ... siūlų nebeliko :)




O čia ir manekenės demonstracija. Deja, viena pozuoti ji atsisakė :)

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Kur gyvena žaislai?

Atsakymas: pas tvarkingus vaikus žaislai, kai su jais nežaidžiama, gyvena žaislų dėžėse. Tikriausiai, kaip ir pas daugelį, mūsų namuose šitų gyventojų kalnai ir jie mėtosi visuose kampuose ir niekas kitas apart mamos vakarais jų nesudeda ten kur reikia :) Bet gi negali nustoti stengtis rodyti teisingo pavyzdžio, taip, kad aš ir toliau taip darysiu, kol ateis tokia diena, kai ir kažkas kitas tai atliks. O kol tai darau aš, tai norisi, kad ir tos dėžės būtų kokios tai gražesnės, linksmesnės ir derėtų prie savo turinio. Naiviai tikiuosi, kad ir mažąjai, kai ūgtels, bus ne tas pats į ką juos dėti.




Taigi, kaip jau tikriausiai supratote, turime naujas žaislų dėžes, teisingiau medžiaginius krepšius. Linksma išorinė mežiagytė, sinteponas, vienspalvis pamušalas, kelios siūlės ir vualia.... dar rankenas pamiršau , o jos skirtos tam, kad būtų lengviau ir smagiau visa turta po namus tampyti ir mėtyti kur papuolė.